Palydos

Susigūžę nuo ryto vėsos,

basas pėdas rasa užgėlė,
brendame per smilgas namo,
šypsosi Dievas, ant senos
obels šakos prisėdęs.

Lyg planetos byra obuoliai,
tarsi likusį laiką skaičiuotų,
jau apsnūdę ryto spinduliai,
gervės plėšo brėkštos tylą,
lyg raudas giedotų.

Laumėms tiltus jau neria vorai,
šviesą pamiškėmis pasėję,
tamsos rūbą neria vakarai,
paukščiams kelią naktimi
žvaigždėmis pažymėję.

2020 m. rugpjūčio 2 d.