Kartais sapnuoju Maroką,
nors ten niekada nebuvau,
kai vasario pūga plėšia stogą
po bekraštį smėlyną braidau.
Keistas tas mano Marokas,
sulipdytas iš to, ką mačiau,
ir Stambulas, ir Bankokas,
kartais Hagos gatves įlipdau.
Kodėl man tai – Marokas
paaiškinti būtų sunku,
bet gal dabar jau suprasit,
kodėl aš taip noriai miegu.
No comments:
Post a Comment