Tavo akys ką tik sugrįžo
iš naktinio dangaus po sapnų.
Mėnesienoj dar pasiklydęs
nardai nėriniuose debesų.
Gal todėl jos taip ryškiai švyti
aušrą keldamos iš tamsumų?
Pilkumą geba išvaryti
iš kasdienos vos vienu žvilgsniu.
Taip pasėjęs lengvumą širdy
vėl parneši giesmes ant delnų.
Tu – pavasaris mano glėby,
aš tau pasaką žalią seku.
2023 m. vasario 13 d.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment