O tu, tikriausiai, net neįtari,
kad esi mano poezija,
į kasdienybės pilką vidurį
įkritusi ryški erezija.
Skyle audringame debesyje
prasiverži kaip saulės šuoras,
naktiniame vasario danguje –
ryškus meteorito ruožas.
Kaip lašas kraujo baltame lape,
įpjovus popieriumi pirštą,
mintis ir vėl sugrįžtanti sapne,
kai viskas turi būt pamiršta.
Visų taisyklių mano išimtis,
kai kelias buvo suplanuotas,
kartais dūžį praleidžianti širdis,
tekste – hieroglifas spalvotas.
2023 m. vasario 19 d.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment