siela – sūraus
vandens,
bangos virš
debesų,
mano laivas
neišgyvens.
Man neskirta
plūduriuot,
vis giliau į tave
grimztu,
ten nėra tamsos,
vietoje jos -
begalinės puokštės
žvaigždžių.
Siaučia vėjas
nepalankus,
tavyje daug
paslapčių,
tu siunti man
įspėjimus,
aš nepažįstu
natų.
Mano laivas tavo
gelmėj,
tavo kosmosas
mano delnuos,
mūsų pasaka Dievo
aky,
mes visi vienas
kito sapnuos.
No comments:
Post a Comment