Mūsų svajonės,
meiliai išguldytos,
bijūno žiede telpa,
tarsi sapnai
minkščiausiuos pataluos.
Žvaigždžių
skaičiuoti nesuspėjam:
trumpam bluostą sudėję,
jau sulaukiame aušros.
Kai visko tiek, kad netelpa
jausmai krūtinėj nuo šitiekos
garsų, kvapų, švelnumo ir šviesos.
Rodos ir pats bijūne išsitektum,
ištirpęs lašuose rasos.
No comments:
Post a Comment