Vakarykštis sniegas tirpsta ir tūkstančiais upeliūkščių srūva, ieškodamas kelio į upę. Ši vis tvinsta, net krantai kai kur jos nebesulaiko. Vis palyja, sniego vis mažta, o vandens daugėja. Bet nebaisu man: gamta susitvarkys su laikinų ir nuolatinių upių srautais. Tik jau visiškai nebesitiki, kad rimta žiema sugrįš ir spustelės šalčiai.
Nebetikiu ir gražiais būdais kibinti tyrėją Tyrėją. Geras žmogus manyje vis dar spėlioja, ar tik nebus kas nors žmogui atsitikę? Gal gripu serga, juk siaučia epidemija, o darbo nualinti organizmai, žinia, yra labai neatsparūs. Gal dėl to ir neatsako į mano gražius laiškus ir juose išdėstytus prašymus imtis veiksmų bei išspręsti visą kaimą terorizuojančio rotveilerio problemą. Ir pinigų jau kažkaip norėčiau. Bent jau iki kito žiemos sezono, kad naują striukę pasivaikščiojimams galėčiau nusipirkti.
Taip yra negera, kai žmonės verčia būti negera. Kas galėtų džiaugtis žinodamas, kad rotveilerio konfiskavimas, o to aš reikalauju, reiškia gyvūnui galą? Šeimininkui, aišku, tai reikš širdgėlą, kad ir kokia iškreipta tą jo meilė bebūtų. Bet gal ir poną Ričardą galima suprasti: kai neturi ką mylėti, net žvėris gali tapti šiaudu, už kurio griebiesi.
Bet sunkiausia ant širdies todėl, kad būsiu priversta grumtis su žmonėmis, kurie, šiaip jau, turėtų išspręsti šią problemą ir būtų baigtas tas nelemtas kriukis. Tiksliau – rotveileris, bet kažkaip nemalonu trokšti gyvam padarui galo, tad tebus baigtas kriukis...
„Ginti. Saugoti. Padėti.“ Taip parašyta Policijos departamento svetainėje. Ir kol kas šis jų tikslas yra taip toli tikrovės, kad net rotveilerio virtimas paklusniu ir meiliu šunimi atrodo realesnis.
Na, gal šiek tiek ir veikia „Padėti“ dalis. Bet ši, prieš tai išsakytos kategoriškos nuomonės pataisa taikytina tik patruliams, mat augaloti vyrai susirūpinę kraipė galvas, visaip užjautė ir supildė popierius, kol man rankos ir kojos drebėjo. Jie ir pas kaimynus nuėję surinko informaciją. Būtent tą, kurią tyrėjas Tyrėjas taip gudriaisavo popieriuje aprašė, kad atrodo, lyg pats būtų pas kaimynus lankęsis, nors šie jo ir akyse nebuvo regėję.
Gavau šiandien atsakymą į vieną žinutę, kurią nusiunčiau patrulių vadui, mat jis kurį laiką buvo nurodytas atsakingu už pirmojo užpuolimo reikalus. Atrašė tik šiandien, nes atostogavo, bet šis reikalas jam nebepriklauso, tad nebalai gali kažkuo padėti. Apie antrąjį užpuolimą nieko nežino, gal kokiam kitam tyrėjui bus priskirtas.
Vat tokie nelabai veiksmingi tie policininkų informacijos srautai. Paštas pas kai kuriuos nelabai veikia. Ir pareigūnai nelabai susigaudo, kiek čia tų pareiškėjų, rotveilerių, pažeidėjų ir užpuolimų. Ir kiek tyrėjų taip pat pasidarė nebeaišku.
Stebiu, kaip tirpsta sniegas, o su juo senka mano kantrybė. Man reikia susikaupti, nes rytoj teks liautis būti gera.
No comments:
Post a Comment