Leiski, o leisk patirti obelų žydėjimą,
Paliesti pumpurus, įkvėpt jų aromato,
Po žiedlapių lietum sušokt su vėju,
Paskęst pavasario danguj
Tarytum migloje agato.
Paliesti pumpurus, įkvėpt jų aromato,
Po žiedlapių lietum sušokt su vėju,
Paskęst pavasario danguj
Tarytum migloje agato.
Leiski, o leisk dar pagulėt rasotoj
pievoj,
Kai miriaduose lašų sužimba ryto saulės,
Pabūti dalimi šventos tylos,
Kol vos pakirdę iš sapnų
Tedėvim sielą, tad nėra apgaulės.
Kai miriaduose lašų sužimba ryto saulės,
Pabūti dalimi šventos tylos,
Kol vos pakirdę iš sapnų
Tedėvim sielą, tad nėra apgaulės.
Leiski, o leisk dar pabučiuot
naktinį dangų,
Kai lyja šviesomis iš Paukščių tako,
Pakilti virš būties ir dabarties,
Be baimės savimi dalintis,
Žiogai ražienose kol šneka.
Kai lyja šviesomis iš Paukščių tako,
Pakilti virš būties ir dabarties,
Be baimės savimi dalintis,
Žiogai ražienose kol šneka.
Leiski, o leisk dar kartą, o
gal du,
O gal dar dešimtis apsukti ratų.
Ir lai kiekvienas bus it pirmas,
Pažadinantis sielą,
kuri mato.
O gal dar dešimtis apsukti ratų.
Ir lai kiekvienas bus it pirmas,
Pažadinantis sielą,
kuri mato.
2014 m. kovo 20 d.
No comments:
Post a Comment